Pedagoginė veikla

Pedagoginė filosofija:

Mano pedagoginė filosofija grindžiama Paulo Freire’o pedagogikos samprata, kuri atmeta vadinamąjį „bankinį“ ugdymo modelį, kai informacija tiesiog „diegiama“ pasyviems studentams. Vietoje to, remiuosi „problemas keliančio“ ugdymo modeliu. Tai požiūris, kuomet „mokytojai-studentai kartu su studentais-mokytojais“ dialogo būdu kvestionuoja prielaidas, kritiškai nagrinėja žinias ir kartu tyrinėja pasaulį. Šį ambicingą siekį grindžia keturi pagrindiniai principai, struktūruojantys mano darbą auditorijoje: kritinio mąstymo ugdymas, skirtingų patirčių pripažinimas, savarankiškumo ir veikimo galios stiprinimas per aukštus lūkesčius bei nehierarchinio santykio su studentais kūrimas.

Siekdamas kurti mokymosi aplinką, skatinančią kritinę refleksiją, atsisakau požiūrio į mokymą kaip statiškų faktų, formulių ar įsimintinų vardų ir datų perdavimą. Esu įsitikinęs, kad dėstytojo vaidmuo nėra „atskleisti pasaulį“ studentams. Priešingai, skatinu auditorijos dalyvius nagrinėti paskaitose ir skaitiniuose pateikiamas idėjas, kvestionuoti jas ir tyrinėti pačias žinojimo struktūras. Tokiu būdu mano auditorija tampa savotiška diskusijų ir debatų erdve, kurioje studentai kviečiami kelti klausimus, ginčyti interpretacijas ir formuluoti savo argumentus. Į mokymą įtraukdamas dažnas grupines diskusijas, debatus ir vaidmenų žaidimus, taip pat skatindamas studentus kritiškai vertinti ir pristatyti kurso medžiagą savo kolegoms, siekiu ugdymą paversti „sąmonėjimo“ praktika, o ne indoktrinacija. Mano, kaip dėstytojo, vaidmuo nėra primesti auditorijos dalyviams savo „pasaulio skaitymą“, bet sudaryti sąlygas dialoginei praktikai, kurioje studentai kartu prisiima atsakomybę už akademinio tyrinėjimo procesą.

Freire’as teigia, kad pedagogas turi pradėti nuo „studentų čia ir dabar, o ne nuo savęs“. Tai suprantu kaip pareigą pripažinti ir įvertinti skirtingus subjektyvumus, kuriuos studentai atsineša į auditoriją ir kuriuos, be abejo, formuoja socialinė klasė, rasė, lytis, seksualumas bei kitos patirties dimensijos. Kviečiu kiekvieną savo kursų dalyvį naujas žinias vertinti per asmeninės patirties prizmę, taip užtikrindamas, kad mokymasis taptų intersubjektyviu procesu. Siekdamas priartėti prie to, ką Freire’as vadina studentų „kalba ir sintakse“, taip pat naudoju interaktyvias mokymo priemones ir „apverstos klasės“ metodus, kad kurso medžiaga būtų įtraukianti ir prieinama. Be to, stengiuosi geriau suprasti šiuolaikinio studento kultūrą, į mokymą įtraukdamas išteklius, susijusius su studentų kasdieniu gyvenimu, įskaitant tinklalaides, tinklaraščius, dokumentinius filmus ir socialinių tinklų įrašus. Bėgant metams vis daugiau dėmesio skiriu tam, kad „neperkraučiau“ studentų sudėtingomis skaidrėmis. Vietoj to pateikiu įvairaus sudėtingumo medžiagą, leidžiančią tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems studentams mokytis jiems tinkamu lygiu ir sėkmingai tobulėti.

Aukštų lūkesčių kėlimas yra esminė mano pedagoginės praktikos dalis. Mano požiūriu, mažai tikėtis iš studentų reiškia traktuoti juos kaip „objektus“, kuriuos reikia valdyti, o daug iš jų tikėtis reiškia pripažinti juos „subjektais“, turinčiais galią keisti savo pasaulį. Esu įsipareigojęs kiekvieno semestro pradžioje aiškiai komunikuoti aukštus lūkesčius ir mokymosi rezultatus. Tai nėra griežtos valdžios primetimas, bet veikiau priemonių, reikalingų studentų sėkmei, suteikimas, užtikrinant, kad jie suprastų, kaip teorinės žinios virsta praktiniais įgūdžiais, pritaikomais už universiteto ribų. Organizuodamas savo kursus aiškiai ir prieinamai, siekiu panaikinti tradicinę žinių „mistifikaciją“, kuri dažnai padeda atkurti esamą status quo. Mano patirtis rodo, kad toks aiškumas skatina studentus giliau įsitraukti į mokymosi medžiagą, jų smalsumą paversdamas savarankiškai nukreipiamu atkaklumu, būtinu siekiant įvaldyti studijuojamą dalyką ir patiems „atskleisti pasaulį“.

Galiausiai mano pedagoginiu požiūriu siekiama įveikti tai, ką Freire’as įvardija kaip „mokytojo ir studento prieštaravimą“. Tradiciniame modelyje dėstytojas savo autoritetą grindžia projektuodamas studentams „absoliutų nežinojimą“. Aš atmetu tokią hierarchiją ir vietoj jos siekiu, kad taptume „mokytojais-studentais kartu su studentais-mokytojais“. Mano auditorijoje dėstytojas nėra asmuo, kuris tik moko, bet ir asmuo, kuris mokosi per dialogą su studentais. Šis įsipareigojimas nehierarchiniam santykiui įgyvendinamas teikiant išsamų ir nuoširdų grįžtamąjį ryšį bei kuriant nuolatinį „grįžtamojo ryšio ciklą“. Semestro viduryje ir pabaigoje reguliariai atlieku anonimines studentų apklausas, kad išgirsčiau jų vertinimą ir kartu pakviesčiau juos teikti idėjas, kaip būtų galima tobulinti mano dėstomus kursus. Taip pat skatinu atvirą dialogą paskaitų metu ir konsultacijų valandomis, šias sąveikas laikydamas abipusio augimo galimybėmis. Palaikydamas tokią atvirą dinamiką, užtikrinu, kad mano dėstymas priartėtų prie „pedagogikos, kuri kuriama kartu su studentu, o ne dėl studento“. Tikiu, kad ši metodika kuria demokratinę erdvę, kurioje visi dalyviai yra įgalinami kartu mąstyti ir mokytis.

Dėstymo patirtis:

• Įvadas į globalizaciją (UTRGV)

• Įvadas į politinę ekonomiką (UTRGV)

• Europos Sąjungos politika (UTRGV)

• Postkomunistinių valstybių politika (UTRGV)

• Pasaulinė politinė ekonomika (UTRGV)

• Pasaulio politikos teorijos ir sąvokos (UTRGV)

• Politika universitete (Notingemo universitetas)

• Pasaulinės politikos problemos (Notingemo universitetas)

• Tarptautinė politinė ekonomika ir pasaulinė plėtra (Notingemo universitetas)

• Rusijos politika ir visuomenė (Notingemo Trento universitetas)

• Tarptautiniai santykiai ir pasaulinė istorija (Notingemo Trento universitetas)

• Posovietinė geopolitika (Notingemo Trento universitetas)

• Pasaulinė politinė ekonomika (Notingemo Trento universitetas)

• Tarptautinių santykių pagrindai ir iššūkiai (Notingemo Trento universitetas)

Rekomendacinio laiško politika:

Esu pasiryžęs remti savo studentus ir kolegas jų akademiniuose bei profesiniuose siekiuose. Jei norite, kad parašyčiau jums rekomendacinį laišką, prieš kreipdamiesi į mane įsitikinkite, kad atitinkate šiuos kriterijus:

• Sėkmingai baigėte vieną iš mano kursų ir gavote ne žemesnį kaip B bendrą įvertinimą.

• Dirbote su manimi rengdami baigiamąjį darbą ir už jį gavote ne žemesnį kaip B įvertinimą.

Prašymo pateikimo tvarka:

Prašau pateikti prašymą dėl rekomendacinio laiško ne vėliau kaip tris savaites iki galutinio termino. Tai suteiks man pakankamai laiko parengti apgalvotą ir išsamų laišką.

Reikalinga informacija:

• Pridėkite savo naujausią gyvenimo aprašymą (CV).

• Jei įmanoma, pateikite trumpą asmeninį pareiškimą, kuriame apibūdintumėte savo akademinius tikslus, pasiekimus ir rekomendacinio laiško paskirtį.

• Aiškiai nurodykite pareigybę, programą ar galimybę, kuriai reikalingas rekomendacinis laiškas, įskaitant pateikimo gaires ir terminus.

• Pateikite savo pažymėjimo kopiją ir visus atitinkamus mano dėstomų dalykų pažymius.

• Bet kokius papildomus dokumentus, kurie galėtų man padėti parašyti išsamesnį laišką (pvz., paraiškos esė projektą, atitinkamų kursų sąrašą).

• Prašau nurodyti, kokiu formatu turėtų būti pateiktas laiškas (pvz., spausdinta kopija, elektroninis siuntimas, tiesioginis įkėlimas į portalą). Užtikrinkite, kad pateiktumėte visas būtinas pateikimo instrukcijas.

Rekomendacinio laiško turinys:

Rekomendacinio laiško turinys bus grindžiamas mano asmeninėmis pastabomis apie jūsų akademinius ar profesinius pasiekimus, darbo etiką ir laimėjimus. Aš pateiksiu sąžiningą vertinimą, pabrėždamas stipriąsias puses ir susijusią patirtį. Jei manysiu, kad nesu tinkamiausias asmuo šiam laiškui parašyti, nedelsdamas apie tai jums pranešiu, kad galėtumėte kreiptis dėl rekomendacijos į kitą asmenį.